užrakinti

1 užrakìnti tr. 1. Q657, R, K raktu uždaryti: Ažurakinamas SD432. Su raktu užrakìnk spyną J. Užrakinamos durys N. Ana žurakìno duris, neleido pirkion Dbč. Dar žudeda tokį pagalį, žurakìna Asv. Reikia ažurakìnt dures Šlčn. Aukšta tėvelio klėtis užrakinta V.Myk-Put. Gerai visa – klėtys ažrakìnta, eisma gultų Kp. Užrakìnta buvo Grv. Tvartas neužrakinta, ir nusvežė meitėlį Rod. Žurakìna kubilą adiežos Asv. Uošvio vartai užrakýti auksiniais rakteliais DrskD140. Durys buvo užrakintos, kur buvo mokiniai susirinkę DP201. Atejo Jėzus, durims sant užrakintoms VlnE64. Durimis užrakintomis kalba su jais BPII26. Išejo jumpi užu durių, užrakindamas po savim duris BB1Moz19,6. Senis tylėjo lyg užrakinta burna, o duktė į visus klausimus atsakinėjo tik nebyliu galvos linktelėjimu rš. | prk.: Mano skrynužėlės … žodeliais užrakìntos JD708. Ak jeib galįs su spyna maną burną užrakinti CII451. Tu atrakinsi užrakintas (priverstas tylėti) burnas, kalėjimus nušluosi V.Mont. Sako, kad visai duris užrakinsią į mokslavietę A1884,369. ^ Kai išvagia arklius, tai tada tvartą užrakina rš. Aukštai pakabintas, tvirtai užrakintas, jame skani košiukė (riešutas) Škn. | refl. tr. K: Merginos nieko neklausė ir parbėgę namus užsirakino LTR(Brt). ║ Jdr uždarius raktu, laikyti viduje: Aš tave užrakìnsiu spinton Dbč. Mažiejie visi trys vaikai užrakìnta, ana Kamajuos Km. Tada tur plebonas tą užrakinti septynias dienas BB3Moz13,4. | Tai jis užrakins, baltas grabelis, mano motinėlę (rd.) TŽI287. ^ Guli piktas šunelis, mėsos ir kaulo spyna užrakintas (liežuvis) LTR(Rk). | refl. K: Aš pasiversčiau aukso žiedelin, užsirakinčiau margoj skrynelėj BsO92. Dieną sėdi ažsirakìnę ažsibuvę – bijo Ds. | prk.: Tavo mielaširdingystė užsirakino nuog mūsų prš. ║ sustabdyti: Šitai jam užrakinant vandenį, visi daiktai padžiūsta BBJob12,15. 2. uždaryti, užverti (neįleidžiant): Jūs veidmainiai, jog užrakinat karalystę dangaus žmonėms BtMt23,13. | prk.: Gana pažinau tavo ausis užrakintas SGII5. Jie savo širdį griekams ir svieto prilyginimui užrakin brš. Širdį prieš kieno prašymą užrakýti KII306. ║ prk. padaryti nevaisingą: Šitai ponas mane užrakino, jog nieko nepagimdau BB1Moz16,1. 3. baigti, nutraukti darbą, veikimą: Metūse 1706 … jezavitai užrakino Kražių mokslinyčią, kurią vos 1716 m. beatidarė M.Valanč. Nori Asavos bažnyčią žurakýt Eiš. ×4. (l. zamykać) užbaigti: Kunigas … užrakin kozonį malda Mž500. Ir teip ant galo bylą savą užrakina DP546.

užrakìntinai adv. Q453, CII455: Todėl užrakintinai iš šios evangelijos mokinkimės BPII280.

×5. (l. zamykać) talpinti, apimti: Mokyti svietą ne ilgais pamokslais, bet patarlėmis, idant kožnas, minėdamas kelis žodžius, primintų sau it stipriai ir mokslą, tūse žodžiūse užrakintą, įsidėtum S.Dauk. Tasai vyno medžias užrakina savip Christų drauge su visais ižtikimaisiais DP606. Palaiminti, kurie kenčia drin teisybės, kuri savimp užrakina visas gamtas DP534. Žmogų sutvėręs, jumpi visą svietą ažurakino SPI62. O ponas Kristus tuose žodžiuose įuos (prisakymus) užrakino PK6. Liežuvyj mano vardą ano užrakinsiu SGII15. Bet raštas vis po grieku užrakina VlnE106. | refl.: Kas tuos daiktus, kurie užsirakina tose knygose, surinko aba krūvon sudėjo Ch1Krn(santrauka). Visas zokonas Dievo užrakìnas saldžiausiame prisakyme meilės DK88. Tai plačiai išguldyt galėsis, kas čionai trumpai ažusirakina SPI42-43. O tame žodyje visi prisakymai užsirakina Vln44. ║ refl. prk. slypėti, susitelkti: Karalius labai galįs, kurio rankose užurakinosi žemės ir kalnų didžių visos aukštybės PK81.

◊ devyniaĩs rãktais užrakìnti rš pasodinti į kalėjimą.

\ rakinti; aprakinti; atrakinti; įrakinti; išrakinti; parakinti; parrakinti; prarakinti; prirakinti; surakinti; užrakinti